Malta - 2 (patarimai keliautojams)

   Rašau dar kartą apie Maltą, nes pirmojo įrašo skaitytojai pasigedo kelionės planavimui naudingos informacijos.

Tad dalinuosi informacija, kuri gali praversti ruošiantis kelionei į Maltą.

Malta yra ES narė, jos valiuta - euras, sostinė Valeta.

Malta yra nedidelė valstybė. Jei daug kas sako, kad Lietuva maža, tai įdomu, ką jie sako apie Maltą? Maltą sudaro trys salos: Maltos, Gozo ir Komino. Didžiausia sala - Malta. Jos ilgis 28 kilometrai, plačiosioje vietoje plotis - 14 km. Gozo salos ilgis - 14 kilometrų, plotis - 7 kilometrai. Komino sala visai mažutė , jos plotas - vos 2,5 km². Labai mėgstu žemėlapius, todėl dalinuosi San Julians miesto gatvėje nufotografuotu žemėlapiu, kuriame matosi visos trys salos ir lankytinos vietos.

   Tarp salų kas 20 minučių plaukia keltas, todėl persikelti iš vienos į kitą nėra jokių problemų. Kiek sunkiau yra judėti salose. Šį kartą vykome su turistine agentūra ir nereikėjo rūpintis transportu, bet jei reikėtų, tai dėl eismo kairiąja kelio puse ir didelių kamščių, rinkčiausi keliones turistiniais autobusais, taip vadinamais "Hop- on/hop-off". Dauguma siūlo tris maršrutus: po šiaurinę salos dalį, po pietinę ir po Gozo salą. Labai gerai išvystytas viešasis transportas. Autobuso bilietas kainuoja 1,5€ ir juo galima naudotis 2 valandas, tad nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą galima suspėti ir su persėdimais.

Birgu miesto gatvelė

    Mes aplankėme Birgu (vieną iš trijų seniausių Maltos miestų), Valetą, Mdiną, Aukštuosius Barraka sodus Valetoje, San Anton sodus, Marsašloko žvejų kaimelį, Žydrąją Grotą Maltos saloje.

Vartai į Mdinos miestą

   Gozo saloje vykome į Viktorijos miestą (maltiečiai jį vadina Rabat) ten pavaikščiojome po citadelę, Ta Pinu bažnyčią, Dwejra paplūdimį, kur buvo Maltos simbolis Žydrasis langas, apžiūrėjome natūralius šaltinius, gaila į ekskursijos programą nebuvo įtraukta Ggantija šventykla. Šventyklos vaizdas yra iškaltas ant Maltos kalamų 1, 2 ir 5 eurocentų.

Gozo salos vaizdas iš kelto

 Mėgstantys vandens pramogas Maltoje ras jų daugybę, nes siūlomi įvairiausi kruizai laivais ir laiveliais, galima nardyti. Mes laiveliais plaukėme apžiūrėti Žydrąją grotą, o suplanuota kelionė aplink salą ir į Žydrąją lagūną Komino saloje neįvyko dėl didelio bangavimo.

Žydroji grota

   Jei norite paragauti Maltiečių tradicinės virtuvės patiekalų, rinkitės triušieną ar žuvies patiekalus. Nors šiaip maltiečiai perėmę virtuvę iš Italijos, todėl daugiausia kavinėse siūloma pasta ir pica. Maltoje yra trys dideli vyno gamintojai, vynas nėra eksportuojamas, todėl, jei norite paragauti Maltos vyno, naudokitės proga, kitur jo nerasite. Maltoje auginamos keletas populiarių vynuogių rūšių, bet yra dvi veislės, kurios auga tik saloje. Tai Gellewza ir Ghirghentina.
   Marsovin vyno  gamintojas pirkėjus vilioja vynais, kurių pavadinimas susijęs su dailininku Karavadžu, o butelius puošia jo paveikslai.  Kavinėse galima gauti ir mažų ūkių vynų, kaip ir kitose pietų šalyse. 

   Kelionės laiką reikėtų pasirinkti pagal tai, kaip toleruojate karštį, nes vasaros mėnesiais temperatūra pakyla net į 45 laipsnių larščio, žiemą nukrenta iki 20 laipsnių šilumos, kas vietiniams gyventojams prilygsta minusinei temperatūrai šiaurės šalyse. Mes buvome rugsėjo pabaigoje, tai temperatūra dieną pakildavo iki 29 laisnių karščio.

Svetingasis Seulas

Pastebėjau, kad vis daugiau žmonių traukia į Azijos šalis. Neseniai kalbinau FB grupės "Kelionės planavimas" narę Audronę, kuri pasakojo apie kelionę į Seulą. Šiandien mano pašnekovė dar viena Azijos mylėtoja - Giedrė. Ji paprastai keliauja su savo sese Aušra. Jūsų dėmesiui pokalbis su Giedre.

Giedre, kurias Azijos šalis jau aplankėte?
Pietų Korėją, Japoniją, Taivanį, Malaiziją, kai kurias ir ne vieną kartą.

O kur dabar planuojate keliauti?

Gruodžio mėn. vykstame į Vieną.  Gegužę planuojame dar vieną apsilankymą Pietų Korėjoje, norim nuvykti į kitus miestus, planuose Busanas. Dar ne iki galo suplanuota, nes laiko dar daug. Bilietas Vilnius - Frankfurtas - Seulas ir atgal jau yra. O iš ten traukiniais.

Kodėl renkatės Aziją? Iš kur tokia meilė šiam kraštui?

Pirmiausia žavi Azijos kultūra ir virtuvė. Antra norisi atrasti kažką naujo, neįprasto. Azija tam puikiai tinka. Kiekvieną kartą išlipus po ilgo skrydžio,  sakau, kad tai paskutinis kartas, bet vis ateina kitas paskutinis ir dar vienas paskutinis :).

Į kai kurias vietas grįžtate pakartotinai, tokia vieta buvo ir Seulas, jame lankėtės du kartus. Kas jus taip sužavėjo Seule, kad  grįžote antrą kartą?

Į Seulą grįžom po 3 metų, tarp šių vizitų buvo Japonija  ir Malaizija. Pirmą kartą neįvertinom miesto dydžio ir savaitės laiko buvo per mažai. Tik spėjom aklimatizuotis ir jau laikas išvykti. Planuojam dar ir trečią kartą važiuoti, nes norim pamatyti tai, ko nespėjom, per anuos du kartus. Ir šiaip stengiamės neplanuot per trumpą laiką pamatyti visko labai daug, nes pervargsti ir įspūdžių lieka mažai, tai kokios ten atostogos. Geriau dar kartą atvažiuoti. Dažnai taip būna, kad išvykdamos pasižadam sugrįžti.

Gyvenote skirtingose miesto vietose, kuri vieta buvo strategiškai patogiausia? Kur rekomenduotumėte rinktis nakvynės vietą?

   Gyvenamos vietos pasirinkimas priklauso nuo prioritetų. Mes gyvenom Dongdemun'e - tai yra pats miesto centras su turgumi ir naktiniu gyvenimu. Dar buvom apsistoję Myeongdong'e, ten grynai šopingo rajonas, nuolatinis triukšmas iki vėlumos. Šįsyk planuojam rintis tarp Dongdemun'o ir stoties rajono, nes vis tiek norėsis pailsėti po ilgo skrydžio.

Sakote, kad jus žavi Azijos virtuvė. Kuo ypatinga Korėjos virtuvė?

   Korėjiečiai naudoja labai daug aštrių prieskonių, jau net man, aštraus maisto mėgėjai, buvo per aštru. Bet yra daug vietų, kur galima pavalgyti ir neaštriai, mėgdavom lankytis „Paris Baguette“ užkandinėse, kur prekiaujama bandelėm ir sumuštiniais, taip pat eidavom į japonų restoraną, kuris buvo netoli viešbučio. Beje, daugelyje kavinių galima gauti maisto išsinešimui. Netgi ir nelabai angliškai mokanti pardavėja supranta „Take off“. Dažniausiai taip ir pirkdavom vakarienę, o po to viešbutyje vakarieniaudavom. Maisto kainos nėra didelės palyginus su Europa, už 5 - 7 € galima gerai papietauti kavinėj.

Ir dar kalbant apie Seulo kavines, mums labai patiko kačių kavinės - aplankėme net tris. Kačių  kavinė, tai yra tokia kavinė, kur visur šeimininkauja gyvos katės. Ateini, persiauni kojas, dezinfekuoji rankas, sumoki mokestį ir už tai gauni vieną gėrimą. Tada gali glostyti, žaisti su katėmis. Negalima tik fotografuoti su blykste, kelti kačių nuo grindų, traukti iš miegojimo vietos. Tokioje kavinėje tikrai puikiai galima atsipalaiduoti.

Myendong rajone aplankėme katinėlio Garfildo kavinę. Tos kačių kavinės tikras gėris, po pirmo karto norisi dar. Jei katytės pas jus neina, nupirkit užkandukų ir jos visos bus jūsų.

Nuostabiausia buvo Hongik University zonoje katinėlio Tomo kavinė. Ten katės nepaprastai meilios ir pačios lenda prie lankytojų bei lipa jiems ant kelių, čia ir lankytojų kur kas daugiau nei Myengdong kavinėse.

O kalbant apie pažintinę programą, ką aplankėte ir ką rekomenduotumėte kitiems turistams?

Įdomiausi objektai - karališkieji rūmai, mes juose apsilankėme abiejų kelionių metu, labai norėjosi pamatyti kaip tos vietos skiriasi rudenį ir pavasarį. Kadangi prie rūmų yra sodai, parkai, todėl skirtumas tarp geltonai nusidažiusių medžių spalio mėnesį ir pirmais žiedais pasipuošusių kovo mėnesį labai ryškus.

Istoriškai svarbiausi ir patys gražiausi yra Gyeongbokgung rūmai. Manoma, kad juos pastatė karalius Taejo 1395. Jie buvo sugriauti japonų invazijos metu ir atstatyti tik po 250 metų. Dabar tai vienas pagrindinių turistų traukos centrų

Changdeokgung  rūmuose apsilankius pirmą kartą, vyko rekonstrukcija, todėl pamatėme tik dalį rūmų. Antros kelionės metu pamatėme visus rūmus ir apsilankėme Slaptajame sode. 

   Pasak gidės, šioje vietoje pasibaigė Korėjos imperijos istorija. Paskutinis valdovas turėjo du sūnus ir dukrą. Dukra mirė taip ir nesusilaukusi vaikų. Vienas sūnus žuvo kare, o antras išvyko į JAV studijuoti architektūrą, ten vedė paprastą moterį, tokiu būdu prarado titulą ir teisę tapti sosto įpėdiniu. Vaikštant po rūmų teritoriją matė skirtingus namus. Gidė paaiškino, jei rūmų nameliai spalvoti, reiškia jie priklauso karališkajai šeimai, jei ne - tai jie priklauso tarnams. 

   Vaikštant po Slaptąjį sodą, kartais atrodė, kad eini per pavasarėjantį mišką, kuris mažai skiriasi nuo mūsų šalies miškų, netgi gležnus lapelius skleidžia tos pačios ievos. Čia ypač matosi koks svarbus žmogaus ryšys su gamta Korėjoje. Prie nedidelių vandens telkinių pastatytos pavėsinės, gidės teigimu - tai karaliaus skaitymo vietos, nedideli sandėliukus primenantys  pastatai - knygų laikymo vietos. Jų sode keletas grupių. Taip pat šiame sode yra ne tik imperatoriaus, bet ir jo vaikų apartamentai, tarnų namas. Kas įdomu, tarnai ir tarnaitės gyvendavo tam pačiam name, bet skirtinguose galuose, su skirtingais įėjimais, tačiau namas per vidurį taip pat turi praėjimą, tad net ir įeidami per atskiras duris, tarnai ir tarnaitės galėjo sueiti draugėn.

Sode įrengtas lauko teatras, ten stebėjome trumpą vaidinimą apie senovės korėjiečių gyvenimą. Konkrečiai apie valdovo sūnaus mokslus.

 Changgyeonggung rūmai. Tai buvusi valdovų vasaros rezidencija. Dabar čia kartu ir botanikos sodas. Šie rūmai, kaip ir visi kiti, buvo sudeginti Japonijos-Korėjos karo metu. Čia gausu jaukių kampelių, kur galima ramiai pasėdėti, pavaikščioti. 

Deoksukung rūmai nedideli, didžioji jų dalis sudegė 1592 metų gaisro metu. Tai patys mažiausi rūmai Seule. Jie įsikūrę šalia Seulo rotušės.  

Nuotraukose mačiau Seulą iš viršaus. Kur buvote užkopę?

   Lankėmės Seulo bokšte, bet įspūdingesnė diena buvo, kai apsilankėme Bukhansan nacionaliniame parke, ten eina žmonės mėgstantys vaikščioti, kopti į kalnus. Atvykę į parką, pasirinkom taką nei ilgą, nei trumpą 4,2 km. Ir patraukėme juo, pradžioj asfaltuotu serpentinu kilom aukštyn, paskui normalus kelias baigėsi, ėmėm kopti akmenuotu šlaitu, ten tokie kaip laiptai buvo, kas domisi  kalnų turizmu, tikrai žino, kas tai yra. Aš paskutinį kartą esu buvus kalnuose prieš 16 metų, tada buvau antrakursė geografė. O sesei tai buvo pirmas kartas kalnuose. Bet aš jau turėjau kažkiek patirties, tad sekėsi neblogai, kartais sustodavom pailsėt, juk dauguma taip darė. Juolab, kad ir poilsio vietos yra, kur galima prisėsti. Taigi, pasirodo Seulas puikiai tinka ir alpinizmo mėgėjams. Buvo ir alpinizmo mokyklos grupė, kuri kopė į kalną su visa įranga per uolas. Vėliau, kai lipom žemyn jų treneris parodė mums, kaip patogiau lipti žemyn, nors būtume ir taip nulipę, bet profesionalo patarimai visada praverčia.

Nuo Baengundae viršukalnės (810 m. virš jūros lygio)

Viršukalnė pilna kalnų mylėtojų

Ką dar verta aplankyti, kur pabuvoti?
    Verta tiesiog pasivaikščioti po miestą, apsilankyti muziejuose ir būtinai skirti laiko apsipirkimui, nes kainos yra nedidelės, o prekių pasirinkimas didžiulis.

Ką dar galėtumėte patarti važiuojantiems į Seulą?

   Nerekomenduočiau važiuoti vasarą (nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio), šiuo metu Seule būna musoniniai lietūs. Spalio mėnuo yra labai tinkamas oras kelionėms, dienomis temperatūra siekia apie 15 – 20 °C, o taip pat tai yra sausiausias metų mėnuo.

Prekes pirkite, mokėdami banko kortele, ir rinkite čekius, išvykstant, oro uoste susigrąžinkite mokesčius.

Dėkoju Giedrei už pasakojimą, o jei turite klausimų, kaip visada, rašykite FB grupėje Kelionės planavimas

Malta

   Ar gali būti dvi skirtingos Lietuvos? Ar gali būti dvi skirtingos Maltos? Pasirodo taip, būna. Ši mintis kilo, pasakojant savo sesei įspūdžius iš Maltos. Sesuo darbo reikalais dažnai būna Maltoje ir ji nustebo - tu buvai visai kitoje Maltoje 😊. Taip, mūsų įspūdžiai kardinaliai skiriasi, todėl papasakosiu apie Maltą, kokią aš ją pamačiau ir būtų labai įdomu sužinoti kitų žmonių įspūdžius - kokia jūsų Malta?

   Pirmas įspūdis: Malta - vienas didelis gelsvas miestas. Pasirodo, klydau. Maltoje gyvena apie 437 tūkstančius gyventojų ir yra 63(!) miestai. Tik tie miestai lyg mūsų miestų mikrorajonai susilieja vienas su kitu, kai kur matyti pavadinimai, o kai kur tik vietiniai gyventojai gali pasakyti, kur vienas miestas baigiasi, o kitas prasideda. Nerašysiu apie architektūros stilių, apie tai tegu rašo specialistai. Aš noriu pasidalinti tik savo įspūdžiais.

   Spalvos. Visa Malta yra gelsva: gelsvos uolos darniai susilieja su gelsvais namais. Tiek senieji pastatai pastatyti iš vietinio akmens blokelių, tiek šiuolaikiniai pastatai išlaiko tą patį stilių. Todėl, kai žiūrim į miestelius tolumoje, matosi daug gelsvų pastatų lyg smėlio dėžučių pristatyta.

Gelsva sala mėlyno vandens fone, įlankose atvirkščias vaizdas - mėlynas vanduo gelsvų namų ir akmenų fone.



Įlanka St Julian mieste

Antra, kas stebina - gatvių siaurumas. Senųjų miestų gatvėse kai kur vos du žmonės gali prasilenkti, o jei gatvelėje telpa automobilis, tai jis ten ir važiuoja.

Valetos gatvelė

   Nepastebėjau pėsčiųjų gatvių, gal tik ten, kur gatvės - laiptai. Čia automobiliams būtų sunku važiuoti.

Birgu miesto gatvė-laiptai

   Kitos gatvelės, kuriose šaligatviai tokio pločio, jog galima pastatyti kavinės staliuką, tai jis ten ir stovi, tarp staliukų ir gatve eina žmonės, lėtai paskui žmones rieda automobiliai, tiesa, tokiose gatvelėse dažniausiai vienpusis eismas. Nuo britų valdymo laikų, Maltoje eismas vyksta kairiąja kelio puse, automobilių nepaprastai daug ir nuvažiuoti iš vieno salos galo į kitą užtrunka nemažai laiko dėl nuolatinių spūsčių. Mes keliavome ekskursiniu autobusu ir stebėjomės vairuotojų virtuozišku vairavimu siaurose gatvėse ir parkavimusi į siauriausius plyšelius.

St Julian miesto gatvė

   Man, kaip turistei labiausiai nepatiko, kad tokiose siaurose gatvėse, net perėjus į kitą gatvės pusę, neįmanoma nufotografuoti viso pastato fasado. Ką ten fasado, neįmanomą visų durų sutalpinti į vieną kadrą. O durys Maltoje yra atskira tema.

   Durys. Niekada negalvojau kad tiek daug apie žmones ir šalį gali papasakoti durys. Pirmiausia atkreipiau dėmesį, jog čia duris žmonės stengiasi atitverti varteliais nuo gatvės. Turtingi gyventojai stato didelius namus su aukštomis tvoromis ir priekiniame kiemelyje auga augalai. Čia vartai man įprasti ir suprantami.

Pastatas Sliemos mieste

Šiek tiek mažesniuose namuose prie durų tik vazonai su gėlėmis, nes žemės nėra ir tvorelė su varteliais atskiria nedidelį kiemelį.

O tie, kurie gyvena labai senuose miestuose, siaurose gatvelėse, duris vis tiek apsaugo nedideliais, dailiais varteliais.

 Dar durys parodo, kokie maltiečiai yra religingi. Beveik prie kiekvienų durų pritvirtinti šventųjų skulptūrėlės, paveiksliukai.

 

 Maltoje katalikybė labai svarbi ir bažnyčia nėra atskirta nuo valstybės. Maltos konstitucijoje rašoma, jog Malta yra katalikiška šalis. Maltiečiai priklauso Romos katalikų bažnyčiai. Šalies plotas 316 kvadratinių kilometrų, o bažnyčių yra 360, t.y. daugiau nei po vieną kvadratiniame kilometre.
   Bet grįšiu dar prie maltiečių durų. Prie dažnų durų galima pamatyti namo pavadinimą. Kiekvienas žmogus gali sugalvoti savo namui pavadinimą, jį įregistruoti ir naudoti vietoj namo numerio. Pavadinimai patys įvairiausi: šventųjų vardai, savininkų vardai ar tiesiog pasveikinimas - "Shalom".

   Dar maltiečių durys yra papuoštos labai gražiais durų belstukais. Tiesa, jais pabelsti jau negalima, liko tik kaip durų puošmena, nes savininkai negalėjo pakęsti nuolatinio praeinančių turistų beldimo. Juk kiekvienas nori pabandyti, kaip tai veikia.

Daugiausia belstukai delfino ar liūto formos, bet Mdinoje teko pamatyti belstukus, kurie dekoruoti vyrų ir moterų figūromis. Jei ant belstuko vyras ir moteris pavaizduoti, reiškia šiuose namuose abu sutuoktiniai yra kilę iš kilmingos šeimos, jei tik vyras ant belstuko, tai reiškia, kad tik vyras yra kilęs iš kilmingos šeimos, vien moters ant belstuko neteko matyti.

 O štai Birgu mieste einant sena, riterius menančia, gatve, nustebino moderniai ištapytos durys, pasirodo taip pažymėtas namas, kuriame laikinai įsikuria žmonės galintys dirbti iš bet kurios pasaulio šalies, nes jų darbui pakanka kompiuterio ir gero interneto. Ši bendradarbystės (coworking) bendruomenė turi savo namus įvairiose šalyse ir juose atvykę įsikuria.

Vaikščiodama Maltos miestų gatvėmis atkreipiau dėmesį į dar dvi pastatų detales: grotas ant langų ir balkonus. Grotos nėra šių dienų apsauga nuo vagių, bet likę nuo senų laikų, kai namai buvo statomi, kaip tvirtovės. Jei priešas pralauždavo gynybinius bastionus ir įsiverždavo į miestą, tai dar kiekvienas miestietis kurį laiką galėjo gintis savo namuose kaip mažoje tvirtovėje, o aukštai iškelti langai ir apsaugoti į gatvę išpūstomis grotomis leido pasilypėti viduje sienoje įmontuotais laipteliais ir saugiai iškišti galvą pro langą, kad pamatyti visą gatvę, kiek toli priešai. Dabar manau maltiečiai šias grotas taip pat sėkmingai panaudoja, norėdami pažiūrėti ar gatvėje jiems liko vietos įsisprausti į turistų minias.

Balkonai nustebino tuo, kad ne tik mediniai ar metaliniai, bet ir akmeniniai išpuošti įvairiais raštais. Pačiais gražiausiais raštais išpuošti balkonai Gozo saloje, bet vaikščiojome nedaug, o važiuojant visai šalia pastatų neįmanoma jų nufotografuoti. Parodysiu kelias nuotraukas kuriose pavyko užfiksuoti gražius akmeninius balkonus

Maltos miestuose nedaug žalumos, todėl maltiečiai labai didžiuojasi savo parkais, kuriuos vadina sodais. Važiuojant į jų sodus reikia prisiminti, jog Maltos žemė yra akmenuota, kad ten tik 1 metras žemės, po ja akmenys. Gyventojai savo savo turimą žemę saugo akmeninėmis tvorelėmis, kad vėjas jos neišnešiotų. Važiuojant matosi labai daug iš akmenų sukrautų tvorelių. 

Maltos parkai savo dydžiu negali lygintis su mūsų parkais ir botanikos sodais, tačiau jie gali didžiuotis savo amžiumi. Vienas iš tokių senų parkų -  San Anton (Šv. Antano) sodai. Maltos riterių ordino buvo įkurti XVII amžiuje šalia San Anton rūmų, kurie šiuo metu yra šalies prezidentės rezidencija. Parkas atviras visuomenei. Prie įėjimo į parką pasitinka ant laikrodžio ramiai snaudžiančios katės. Turiu pastebėti, kad Malta yra kačių rojus ir jei maltiečių šeima augina tik vieną katę namuose, jie laikomi keistuoliais. Dažniausiai laikomos 3-5 katės.

Šiame parke pamatėme ir daugiau gyvūnų: viename nedideliame tvenkinyje įsikūrę gulbės ir antys, kitame vėžliai šeimininkauja, po parką išdidžiai vaikšto povai. 

   Vaikštant parko takeliais stebina augalų įvairovė ir grožis

Parko puošmena - fontanas su skulptūromis 

Visai kitokius sodus išvydome Valetoje. Aukštutiniai Barrakka sodai - nedidelis gražus parkas, apjuostas terasa, iš kurios atsiveria įspūdinga panorama į Didžiąją įlanką ir kitoje įlankos pusėje esančius miestus. Parko centre - fontanas, nuo jo į pakraščius tarp medžių ir gėlių nutiesti takeliai. Nesunkiai galima suskaičiuoti medžius, apžiūrėti visus paminklus, bet ką nors nufotografuoti, be kito turisto, tai labai sudėtinga misija.

   Barrakka sodus įkūrė Maltos Hospitaljerų ordinas, jis buvo skirtas riterių poilsiui, 1800 metais, Napoleonui užėmus Maltą, parkas buvo atvertas visai visuomenei. Nuotraukose žemiau - vaizdas į Didžiąją įlanką.

Kalbant apie Maltos įlankas, jų yra daug ir kiekviena turi savo veidą. Pati svarbiausia - Didžioji įlanka, ji labai gili, todėl čia gali įplaukti patys didžiausi laivai, dėl tos pačios priežasties 1530 metais prie šios įlankos įsikūrė į Malta atvykęs Šv.Jono hospitaljerų (ligoninės turėtojų) ordinas. Tuo pačiu jis oficialiai tapo Maltos ordinu. Maltos ordino istoriją galima rasti Maltiečių svetainėje, tad jos čia nepasakosiu. Tuo metu svarbiausias Maltos miestas buvo Mdina, bet ordinui pasirodė, kad jis per toli nuo įlankos, nuo jų laivyno ir pradžioje įsikūrė Birgu mieste, o po to nutarta pastatyti dar labiau apsaugotą miestą - tvirtovę. Miesto įkūrėjas buvo ordino magistras Jean Parisot de la Valette, miestas pradėtas statyti 1566 metais kovo 28 dieną pagal Francesco Laparelli projektą ir tai buvo pirmasis Europos miestas pastatytas pagal projektą. Miestas buvo pavadintas jo steigėjo garbei - Valeta. 

Valeta nedidelis miestas, kurį galima nesunkiai apeiti pėsčiomis, šiek tiek pasistumdant su kitais turistais, bet daugiausia turistų buriasi prie pagrindinio traukos objekto -  šv. Jono katedros. 

Jos fasadas yra kuklus,bet vidus išpuoštas sudėtingais akmeniniais raižytais ornamentais, kurie vėliau buvo padengti auksu

skliautinės tapytos lubos 

ir šoniniai altoriai ištapyti scenomis iš šv. Jono gyvenimo. Taip pat bažnyčioje yra septynios koplyčios.

Bažnyčioje palaidoti 375 riteriai, jų kapus dengia marmurinės plokštės, kurios sudaro bažnyčios grindis. 

Be viso šio akinančio grožio bažnyčioje saugomi du dailininko Karavadžo paveikslai: "Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas"

ir "Rašantis šventasis Jeronimas"

Kalbant apie bažnyčias, noriu paminėti dar vieną įspūdį palikusią bažnyčią - Ta Pinu Dievo motinos bažnyčią, kuri yra Gozo saloje. Ši vieta laikoma šventa, kaip ir mūsų Šiluva. Bažnyčia stovi vieniša laukuose, toliau nuo gyvenamųjų namų.

Ta Pinu Dievo motinai meldžiasi visi, kuriems reikia jos pagalbos. Pasakojama, kad popiežiui Jonui Pauliui skrendant į Afriką,virš Viduržemio jūros kažkas atsitiko lėktuvui. Jonas Paulius meldėsi Ta Pinu Dievo motinai ir lakūnams pavyko suvaldyti lėktuvą, popiežius sėkmingai nuskrido. Vėliau jis atvyko į šią bažnyčią, laikė šventas mišias ir kaip padėką už pagalbą atvežė penkias auksines žvaigždes, kurios puošia paveikslą. 

Bažnyčios koridoriuose kabo labai daug dėkingų žmonių laiškų, nuotraukų, vaikiškų rūbelių, net ramentų, kaip stebuklingų išgijimų ir išsigelbėjimų liūdijimai.

Norėjau parašyti apie Maltos įlankas, o nuklydau į religiją. Taigi, grįžtu prie įlankų. 

Didžioji įlanka

Per visą kelionę teko jų matyti nemažai. Visose daug laivų, jachtų, poroje įlankų padaryti dirbtiniai smėlio pliažai. 

San Julians dirbtinis paplūdimys

Natūralių smėlio pliažų Maltoje nėra, patys maltiečiai deginasi gulėdami ant akmenų. 

Sliemos paplūdimys

Krantinės gražiai sutvarkytos, Sliemoje net parkelis įrengtas su fontanu, gėlynais ir

 ... katinų rojumi. Vienoje vietoje radome pavėsines, kur ant suoliukų sudėti čiužinukai katinams miegoti, po suolais namukai, kur gali jie įlįsti ir pailsėti, šone didelė pavėsinė, kurioje pridėta maisto ir vandens. 

   Kitoje vietoje radome "individualius namus" katinams. Jie taip kruopščiai padaryti, kad negalėjome atsistebėti. 

   Paklausite, o kur katinai? Jie išėjo žvejoti.

   Čia iš arčiau visi penki žvejai 😂

   Ir pabaigai dar šiek tiek nuotraukų su gražiais Maltos vaizdais. 

Žydroji grota

Žydrosios grotos krantai

   Marsašlokas šiek tiek nuvylė, nes buvome ten sekmadienį - turgaus dieną. Visa krantinė buvo užstatyta prekiautojų palapinėmis, todėl nei laiveliais nebuvo galima pasigėrėti, nei krantine pasivaikščioti.

Marsašloko laiveliai

Tiesa, galėjom paragauti maltietiškų saldumynų, supratome, kad jie nelabai kuo skiriasi nuo itališkų.

Šis vaizdas mus pasitiko priplaukus Gozo salą

   O atsisveikino Malta su mumis didžiuliu vėju, banguojančia jūra ir stipriai atvėsusiu oru.

 

   Įdomu, o kokią Maltą jūs matėte? Pasidalinkite savo įspūdžiais Facebook grupėje Kelionės planavimas