Malta

   Ar gali būti dvi skirtingos Lietuvos? Ar gali būti dvi skirtingos Maltos? Pasirodo taip, būna. Ši mintis kilo, pasakojant savo sesei įspūdžius iš Maltos. Sesuo darbo reikalais dažnai būna Maltoje ir ji nustebo - tu buvai visai kitoje Maltoje 😊. Taip, mūsų įspūdžiai kardinaliai skiriasi, todėl papasakosiu apie Maltą, kokią aš ją pamačiau ir būtų labai įdomu sužinoti kitų žmonių įspūdžius - kokia jūsų Malta?

   Pirmas įspūdis: Malta - vienas didelis gelsvas miestas. Pasirodo, klydau. Maltoje gyvena apie 437 tūkstančius gyventojų ir yra 63(!) miestai. Tik tie miestai lyg mūsų miestų mikrorajonai susilieja vienas su kitu, kai kur matyti pavadinimai, o kai kur tik vietiniai gyventojai gali pasakyti, kur vienas miestas baigiasi, o kitas prasideda. Nerašysiu apie architektūros stilių, apie tai tegu rašo specialistai. Aš noriu pasidalinti tik savo įspūdžiais.

   Spalvos. Visa Malta yra gelsva: gelsvos uolos darniai susilieja su gelsvais namais. Tiek senieji pastatai pastatyti iš vietinio akmens blokelių, tiek šiuolaikiniai pastatai išlaiko tą patį stilių. Todėl, kai žiūrim į miestelius tolumoje, matosi daug gelsvų pastatų lyg smėlio dėžučių pristatyta.

Gelsva sala mėlyno vandens fone, įlankose atvirkščias vaizdas - mėlynas vanduo gelsvų namų ir akmenų fone.



Įlanka St Julian mieste

Antra, kas stebina - gatvių siaurumas. Senųjų miestų gatvėse kai kur vos du žmonės gali prasilenkti, o jei gatvelėje telpa automobilis, tai jis ten ir važiuoja.

Valetos gatvelė

   Nepastebėjau pėsčiųjų gatvių, gal tik ten, kur gatvės - laiptai. Čia automobiliams būtų sunku važiuoti.

Birgu miesto gatvė-laiptai

   Kitos gatvelės, kuriose šaligatviai tokio pločio, jog galima pastatyti kavinės staliuką, tai jis ten ir stovi, tarp staliukų ir gatve eina žmonės, lėtai paskui žmones rieda automobiliai, tiesa, tokiose gatvelėse dažniausiai vienpusis eismas. Nuo britų valdymo laikų, Maltoje eismas vyksta kairiąja kelio puse, automobilių nepaprastai daug ir nuvažiuoti iš vieno salos galo į kitą užtrunka nemažai laiko dėl nuolatinių spūsčių. Mes keliavome ekskursiniu autobusu ir stebėjomės vairuotojų virtuozišku vairavimu siaurose gatvėse ir parkavimusi į siauriausius plyšelius.

St Julian miesto gatvė

   Man, kaip turistei labiausiai nepatiko, kad tokiose siaurose gatvėse, net perėjus į kitą gatvės pusę, neįmanoma nufotografuoti viso pastato fasado. Ką ten fasado, neįmanomą visų durų sutalpinti į vieną kadrą. O durys Maltoje yra atskira tema.

   Durys. Niekada negalvojau kad tiek daug apie žmones ir šalį gali papasakoti durys. Pirmiausia atkreipiau dėmesį, jog čia duris žmonės stengiasi atitverti varteliais nuo gatvės. Turtingi gyventojai stato didelius namus su aukštomis tvoromis ir priekiniame kiemelyje auga augalai. Čia vartai man įprasti ir suprantami.

Pastatas Sliemos mieste

Šiek tiek mažesniuose namuose prie durų tik vazonai su gėlėmis, nes žemės nėra ir tvorelė su varteliais atskiria nedidelį kiemelį.

O tie, kurie gyvena labai senuose miestuose, siaurose gatvelėse, duris vis tiek apsaugo nedideliais, dailiais varteliais.

 Dar durys parodo, kokie maltiečiai yra religingi. Beveik prie kiekvienų durų pritvirtinti šventųjų skulptūrėlės, paveiksliukai.

 

 Maltoje katalikybė labai svarbi ir bažnyčia nėra atskirta nuo valstybės. Maltos konstitucijoje rašoma, jog Malta yra katalikiška šalis. Maltiečiai priklauso Romos katalikų bažnyčiai. Šalies plotas 316 kvadratinių kilometrų, o bažnyčių yra 360, t.y. daugiau nei po vieną kvadratiniame kilometre.
   Bet grįšiu dar prie maltiečių durų. Prie dažnų durų galima pamatyti namo pavadinimą. Kiekvienas žmogus gali sugalvoti savo namui pavadinimą, jį įregistruoti ir naudoti vietoj namo numerio. Pavadinimai patys įvairiausi: šventųjų vardai, savininkų vardai ar tiesiog pasveikinimas - "Shalom".

   Dar maltiečių durys yra papuoštos labai gražiais durų belstukais. Tiesa, jais pabelsti jau negalima, liko tik kaip durų puošmena, nes savininkai negalėjo pakęsti nuolatinio praeinančių turistų beldimo. Juk kiekvienas nori pabandyti, kaip tai veikia.

Daugiausia belstukai delfino ar liūto formos, bet Mdinoje teko pamatyti belstukus, kurie dekoruoti vyrų ir moterų figūromis. Jei ant belstuko vyras ir moteris pavaizduoti, reiškia šiuose namuose abu sutuoktiniai yra kilę iš kilmingos šeimos, jei tik vyras ant belstuko, tai reiškia, kad tik vyras yra kilęs iš kilmingos šeimos, vien moters ant belstuko neteko matyti.

 O štai Birgu mieste einant sena, riterius menančia, gatve, nustebino moderniai ištapytos durys, pasirodo taip pažymėtas namas, kuriame laikinai įsikuria žmonės galintys dirbti iš bet kurios pasaulio šalies, nes jų darbui pakanka kompiuterio ir gero interneto. Ši bendradarbystės (coworking) bendruomenė turi savo namus įvairiose šalyse ir juose atvykę įsikuria.

Vaikščiodama Maltos miestų gatvėmis atkreipiau dėmesį į dar dvi pastatų detales: grotas ant langų ir balkonus. Grotos nėra šių dienų apsauga nuo vagių, bet likę nuo senų laikų, kai namai buvo statomi, kaip tvirtovės. Jei priešas pralauždavo gynybinius bastionus ir įsiverždavo į miestą, tai dar kiekvienas miestietis kurį laiką galėjo gintis savo namuose kaip mažoje tvirtovėje, o aukštai iškelti langai ir apsaugoti į gatvę išpūstomis grotomis leido pasilypėti viduje sienoje įmontuotais laipteliais ir saugiai iškišti galvą pro langą, kad pamatyti visą gatvę, kiek toli priešai. Dabar manau maltiečiai šias grotas taip pat sėkmingai panaudoja, norėdami pažiūrėti ar gatvėje jiems liko vietos įsisprausti į turistų minias.

Balkonai nustebino tuo, kad ne tik mediniai ar metaliniai, bet ir akmeniniai išpuošti įvairiais raštais. Pačiais gražiausiais raštais išpuošti balkonai Gozo saloje, bet vaikščiojome nedaug, o važiuojant visai šalia pastatų neįmanoma jų nufotografuoti. Parodysiu kelias nuotraukas kuriose pavyko užfiksuoti gražius akmeninius balkonus

Maltos miestuose nedaug žalumos, todėl maltiečiai labai didžiuojasi savo parkais, kuriuos vadina sodais. Važiuojant į jų sodus reikia prisiminti, jog Maltos žemė yra akmenuota, kad ten tik 1 metras žemės, po ja akmenys. Gyventojai savo savo turimą žemę saugo akmeninėmis tvorelėmis, kad vėjas jos neišnešiotų. Važiuojant matosi labai daug iš akmenų sukrautų tvorelių. 

Maltos parkai savo dydžiu negali lygintis su mūsų parkais ir botanikos sodais, tačiau jie gali didžiuotis savo amžiumi. Vienas iš tokių senų parkų -  San Anton (Šv. Antano) sodai. Maltos riterių ordino buvo įkurti XVII amžiuje šalia San Anton rūmų, kurie šiuo metu yra šalies prezidentės rezidencija. Parkas atviras visuomenei. Prie įėjimo į parką pasitinka ant laikrodžio ramiai snaudžiančios katės. Turiu pastebėti, kad Malta yra kačių rojus ir jei maltiečių šeima augina tik vieną katę namuose, jie laikomi keistuoliais. Dažniausiai laikomos 3-5 katės.

Šiame parke pamatėme ir daugiau gyvūnų: viename nedideliame tvenkinyje įsikūrę gulbės ir antys, kitame vėžliai šeimininkauja, po parką išdidžiai vaikšto povai. 

   Vaikštant parko takeliais stebina augalų įvairovė ir grožis

Parko puošmena - fontanas su skulptūromis 

Visai kitokius sodus išvydome Valetoje. Aukštutiniai Barrakka sodai - nedidelis gražus parkas, apjuostas terasa, iš kurios atsiveria įspūdinga panorama į Didžiąją įlanką ir kitoje įlankos pusėje esančius miestus. Parko centre - fontanas, nuo jo į pakraščius tarp medžių ir gėlių nutiesti takeliai. Nesunkiai galima suskaičiuoti medžius, apžiūrėti visus paminklus, bet ką nors nufotografuoti, be kito turisto, tai labai sudėtinga misija.

   Barrakka sodus įkūrė Maltos Hospitaljerų ordinas, jis buvo skirtas riterių poilsiui, 1800 metais, Napoleonui užėmus Maltą, parkas buvo atvertas visai visuomenei. Nuotraukose žemiau - vaizdas į Didžiąją įlanką.

Kalbant apie Maltos įlankas, jų yra daug ir kiekviena turi savo veidą. Pati svarbiausia - Didžioji įlanka, ji labai gili, todėl čia gali įplaukti patys didžiausi laivai, dėl tos pačios priežasties 1530 metais prie šios įlankos įsikūrė į Malta atvykęs Šv.Jono hospitaljerų (ligoninės turėtojų) ordinas. Tuo pačiu jis oficialiai tapo Maltos ordinu. Maltos ordino istoriją galima rasti Maltiečių svetainėje, tad jos čia nepasakosiu. Tuo metu svarbiausias Maltos miestas buvo Mdina, bet ordinui pasirodė, kad jis per toli nuo įlankos, nuo jų laivyno ir pradžioje įsikūrė Birgu mieste, o po to nutarta pastatyti dar labiau apsaugotą miestą - tvirtovę. Miesto įkūrėjas buvo ordino magistras Jean Parisot de la Valette, miestas pradėtas statyti 1566 metais kovo 28 dieną pagal Francesco Laparelli projektą ir tai buvo pirmasis Europos miestas pastatytas pagal projektą. Miestas buvo pavadintas jo steigėjo garbei - Valeta. 

Valeta nedidelis miestas, kurį galima nesunkiai apeiti pėsčiomis, šiek tiek pasistumdant su kitais turistais, bet daugiausia turistų buriasi prie pagrindinio traukos objekto -  šv. Jono katedros. 

Jos fasadas yra kuklus,bet vidus išpuoštas sudėtingais akmeniniais raižytais ornamentais, kurie vėliau buvo padengti auksu

skliautinės tapytos lubos 

ir šoniniai altoriai ištapyti scenomis iš šv. Jono gyvenimo. Taip pat bažnyčioje yra septynios koplyčios.

Bažnyčioje palaidoti 375 riteriai, jų kapus dengia marmurinės plokštės, kurios sudaro bažnyčios grindis. 

Be viso šio akinančio grožio bažnyčioje saugomi du dailininko Karavadžo paveikslai: "Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas"

ir "Rašantis šventasis Jeronimas"

Kalbant apie bažnyčias, noriu paminėti dar vieną įspūdį palikusią bažnyčią - Ta Pinu Dievo motinos bažnyčią, kuri yra Gozo saloje. Ši vieta laikoma šventa, kaip ir mūsų Šiluva. Bažnyčia stovi vieniša laukuose, toliau nuo gyvenamųjų namų.

Ta Pinu Dievo motinai meldžiasi visi, kuriems reikia jos pagalbos. Pasakojama, kad popiežiui Jonui Pauliui skrendant į Afriką,virš Viduržemio jūros kažkas atsitiko lėktuvui. Jonas Paulius meldėsi Ta Pinu Dievo motinai ir lakūnams pavyko suvaldyti lėktuvą, popiežius sėkmingai nuskrido. Vėliau jis atvyko į šią bažnyčią, laikė šventas mišias ir kaip padėką už pagalbą atvežė penkias auksines žvaigždes, kurios puošia paveikslą. 

Bažnyčios koridoriuose kabo labai daug dėkingų žmonių laiškų, nuotraukų, vaikiškų rūbelių, net ramentų, kaip stebuklingų išgijimų ir išsigelbėjimų liūdijimai.

Norėjau parašyti apie Maltos įlankas, o nuklydau į religiją. Taigi, grįžtu prie įlankų. 

Didžioji įlanka

Per visą kelionę teko jų matyti nemažai. Visose daug laivų, jachtų, poroje įlankų padaryti dirbtiniai smėlio pliažai. 

San Julians dirbtinis paplūdimys

Natūralių smėlio pliažų Maltoje nėra, patys maltiečiai deginasi gulėdami ant akmenų. 

Sliemos paplūdimys

Krantinės gražiai sutvarkytos, Sliemoje net parkelis įrengtas su fontanu, gėlynais ir

 ... katinų rojumi. Vienoje vietoje radome pavėsines, kur ant suoliukų sudėti čiužinukai katinams miegoti, po suolais namukai, kur gali jie įlįsti ir pailsėti, šone didelė pavėsinė, kurioje pridėta maisto ir vandens. 

   Kitoje vietoje radome "individualius namus" katinams. Jie taip kruopščiai padaryti, kad negalėjome atsistebėti. 

   Paklausite, o kur katinai? Jie išėjo žvejoti.

   Čia iš arčiau visi penki žvejai 😂

   Ir pabaigai dar šiek tiek nuotraukų su gražiais Maltos vaizdais. 

Žydroji grota

Žydrosios grotos krantai

   Marsašlokas šiek tiek nuvylė, nes buvome ten sekmadienį - turgaus dieną. Visa krantinė buvo užstatyta prekiautojų palapinėmis, todėl nei laiveliais nebuvo galima pasigėrėti, nei krantine pasivaikščioti.

Marsašloko laiveliai

Tiesa, galėjom paragauti maltietiškų saldumynų, supratome, kad jie nelabai kuo skiriasi nuo itališkų.

Šis vaizdas mus pasitiko priplaukus Gozo salą

   O atsisveikino Malta su mumis didžiuliu vėju, banguojančia jūra ir stipriai atvėsusiu oru.

 

   Įdomu, o kokią Maltą jūs matėte? Pasidalinkite savo įspūdžiais Facebook grupėje Kelionės planavimas