Kenija - nuostabios gamtos kraštas

Šiandien pristatau jums Vitą, keturiasdešimt ketverių metų verslininkę ir keliautoją, kuri sutiko pasidalinti savo įspūdžiais iš Afrikos rytuose esančios valstybės - Kenijos.

Vita, koks buvo kelionės tikslas? Kodėl pasirinkote būtent šią vietą? Kaip nuvykote ir kiek tai truko?

   Pamatyti laukinę Afrikos gamtą - jos augmeniją ir gyvūniją - buvo sena mano vyro svajonė. Taip sutapo, kad tais metais šventėme gražų jo gimtadienio jubiliejų, tad vietoje baliaus, kuriam tikrai būtume išleidę nemažai pinigų, pasirinkome tuos pinigus išleisti kelionei – ir tai buvo pati pačiausia, kada nors gauta dovana. 

   Kadangi kryptis buvo aiški, prasidėjo kelionių organizatoriaus, kuris mus galėtų į šią tolimą šalį nuskraidinti, paieškos. Pasirinkome lenkų firmą. Viskas pavyko puikiai. Sėkmingai nuvažiavome iki 

Mumbasos centras

Varšuvos, šalia oro uosto už draugišką kainą yra ilgalaikė parkavimo aikštelė. Beje ši paslauga labai patogi – atvažiavus iki aikštelės, palikome automobilį, aikštelės darbuotojai su savo mikroautobusu nugabeno iki pat oro uosto durų, na, o parskridus, tereikėjo paskambinti ir pasakyti kodinį žodį - Mumbasa, ir lenkai žinojo, kad čia parkeliavome mes ir atvažiavo mūsų parsigabenti atgal į aikštelę iki automobilio.

   Kelionė iš Varšuvos buvo tikrai ne trumpa, skrydyje užtrukome virš 10 valandų, o pridėjus prieš tai automobiliu važiuotas šešias valandas iki Varšuvos oro uosto, viso užtrukome daugiau kaip 17 valandų kelyje ir ore.

   Lėktuvas buvo trumpam nusileidęs Egipte Hurgadoje, kur valandos pasibuvimas laukimo salėje buvo lengvas atokvėpis nuo sėdėjimo lėktuve, nes tuo metu buvo pildomi lėktuvo bakai degalais.

   Kadangi kelionių organizatorius šią kelionę skelbė kaip poilsinę, dar Lietuvoje susiradome Kenijoje, šalia Mombasos safari kelionių organizatorių Julių, su kuriuo sutarėme dėl safari po West ir East Tsavo laukinės gamtos parką. Tad atvykus, beliko su Juliumi susitikti ir aptarti visas likusias smulkmenas gyvai.

   Kelionėje labai svarbu: dokumentai, vizos, pinigai. Kokių dokumentų reikia? Ar viza reikalinga? Gal skiepai reikalingi? Kokia valiutą vežėtės? Ką patartumėte kitiems šiais klausimais? 

   Kaip ir bet  kurioje kelionėje pagrindinis dokumentas yra pasas. Viza į šią šalį reikalinga, bet ji išduodama už nustatytą mokestį oro uoste. Dar lėktuve buvo išdalintos anketos, kurias užpildžius palieki pareigūnui, jis patikrina ją, jei kyla, užduoda papildomų klausimų, ir į pasą įspaudžia vizą bei joje užrašoma data, iki kada tu turi išvykti iš šalies. Ši informacija, ar tu nepažeidei buvimo šalyje terminą, yra įdėmiai patikrinama išvykstant, ten pat oro uoste. Pinigus vežėmės JAV dolerius, nes tas posakis „doleris ir Afrikoje doleris“ labai jau kėlė pasitikėjimą. Visgi taip jau nėra. Afrikiečiai labiau nori eurų, tad keliaujant tiesiog įsidėkite reikiamą jų kiekį, ir geriau smulkesnėmis kupiūromis. 

   Dėl skiepų – jokių privalomų nereikėjo, yra rekomendaciniai, tad jau jūs patys sprendžiate norite skiepytis ar ne. Mes pasiskiepijome nuo geltonojo drugio ir profilaktiškai gėrėme vaistus nuo maliarijos. Šie vaistai geriami kelios dienos iki kelionės, kelionės metu ir sugrįžus taip pat dar kelias dienas yra vartojami. Žmogui reikia nusipirkti minimaliai pora pakuočių. Patys vaistai nėra pigūs, tai kiek padidina kelionės sąmatą. Nors šie vaistai neprivalomi, visgi Kenijoje yra maliarinių uodų, tad tai viena iš apsisaugojimo priemonių nuo šios ligos. O kad uodų yra - tikrai girdėjau ne vieną zvimbiantį nakties metu, tik negaliu teigti, kad tai tikrai buvo šią ligą perduodantys uodai.

Apranga, avalynė, ką pasiimti, ar kaip pasiruošti?

   Apranga ir avalynė - žinoma ta, kuri jums patogi – lygiapadžiai batai ar sportbačiai, geriau medvilniniai ar lininiai rūbai, kurie greičiau sugeria prakaitą. Kenijoje yra drėgnai karštas oras, tad tų rūbų pasiimti reiktų kiek daugiau, kad turėti pakaitinių.

Nakvynė. Kur nakvojote, kokie įspūdžiai iš nakvynės vietų?

   Nakvojome viešbutyje, kuris išties nustebino dydžiu, švara, prabanga. Viskas čia yra puikiai suorganizuota ir apgalvota, kad svečiui būtų malonu gyventi ir pramogauti. 

   Išvykę į trijų dienų safarį, dvi naktis miegojome, taip vadinamose, Lodžijose gamtos parkų teritorijose. Tai mini viešbutukai su visais patogumais ir servisu.

Lodžijos gamtos parkuose

Maistas. Kur valgėte, jei įmanoma, parašykite apytiksles kainas.

   Kadangi kelionės paketas buvo „viskas įskaičiuota“, mokėti nieko nereikėjo. Tiesa, vakarą iki išvykimo už papildomą mokestį nusipirkome vakarienę viešbučio pliažo teritorijoje prie pat vandenyno kranto po šviečiančiu mėnuliu ir žvaigždėmis. Kenija yra arti pusiaujo, tad ten labai greitai temsta, o pataikėm būti tuomet, kai dangumi ritinėjosi pilnatis, buvo išties įspūdinga. Vakaro metu skanavome mūsų išsirinktus patiekalus (meniu buvo įvairus nuo jūros gėrybių iki mėsos patiekalų) ir mėgavomės šou programa. Kiek pamenu vienam žmogui mokestis buvo apie 25 €.

Kas labiausiai patiko, ką rekomenduotumėte kitiems, ko neverta lankyti ir kodėl? 

   Žinoma labiausiai sužavėjo apsilankymas safari ir tas pažinimas laukinės gamtos iš arti. Tiek laukinių gyvūnų „gyvai“ tikrai nepamatysite nei viename zoologijos sode. Tu matai ne tik šalia kelio besiganančius zebrus, antilopes, žirafas, dramblius, net liūtus, tu gali pajausti tos vietovės atmosferą, įvertinti kaitrą, kvapus, suprasti ir suvokti, kokios čia vyksta išgyvenimo kovos ir noras gyventi. Tai labai sunku papasakoti žodžiais, tai reikia pajausti.

   Taip pat safario metu buvo galimybė apsilankyti vietiniame masajų kaime, pamatyti, kaip jie gyvena, kokiomis sąlygomis. Tai, ką pamačiau kiek šokiravo, supurtė. XXI amžiuje žmonės dar gyvena be elektros, vandens, kitų patogumų, iš mėšlo ir molio suręstose palapinėse (namais aš to nepavadinčiau)...bet  gyvena. Kas nuliūdino, jiems iš principo yra priimtinas toks gyvenimo būdas, bet jie žino, kad yra tas geresnis gyvenimas, todėl to labai siekia. Buvo juokinga matyti, kai šalia vos bestovinčios bakužėles, sėdėjo masajus su mobiliu telefonu rankose. Taip, jie šiuos daiktus turi, ir dauguma vietinių telefonus naudoja. Pasirodo nemažai apmokėjimų vyksta SMS principu, o kokiais ir iš kur gautais pinigais jie apsimoka sąskaitas, nesiteiravau.

Kaip pavyko susikalbėti? Kokiomis kalbomis kalbėjote?

   Kenijoje kalbama jų gimtąją svahili kalba. Šia kalba galima susikalbėti nemažoje Afrikos teritorijoje. Beje Simba - išties yra liūtas, o Pumba – yra karpuotis. Ir pasisveikinimas "jambo" labai dažnai ir visur buvo girdimas.

Bet jokių problemų susikalbėti anglų kalba. Kenijos gyventojai ją moka tikrai neblogai.

Jei naudojote kažkokias programėles kelionėje, kokias? Kuo jos naudingos?

   Tuo metu kai keliavome, daugumoje vyravo dar mygtukiniai telefonai ir vienas kitas išmanusis. Vyras savo telefone buvo instaliavęs Maps programėlę, tad su ja galėdavome matyti, kurioje vietoje esame. Nors mobilūs duomenys labai brangūs, nereiktų piktnaudžiauti savo sąskaita.

Ką galima parsivežti iš šios vietos? Ką draudžiama? 

   Iš šios kelionės parsivežėme daug rankų darbo drožinėtų figūrėlių su laukiniais žvėrimis: drambliais, antilopėmis, zebrais, buivolais ir kitais. Tai - pagrindiniai suvenyrai, kuriuos vietiniai nagingi meistrai drožinėja iš vietoje augančio tvirto ebani medžio.

Kadangi renku antpirščius, man pavyko parsivežti vienetinius egzempliorius. Labai ieškojau šių suvenyrų, bet niekur neradau. Vietiniai prekeiviai nesuprato, ko aš noriu. Tad parodžiau jiems foto, ko man reikia ir ko aš ieškau. Antpirščius jie matė pirmą kartą 😃. Bet jokių problemų - per porą dienų man buvo pagaminti keli antpirščiai su išdrožinėtais drambliais ir vietiniais simboliais. Žinoma gal kiek daugiau teko ir susimokėti – juk užsakymas buvo individualus 😃.

   Apie draudžiamus daiktus kalbant, čia gyvenantis kelionių agentūros darbuotojas perspėjo, kad negalima vežti kriauklių, smėlio. Bet tuo pačiu pridūrė, kad šalis labai korumpuota ir 5 € kyšis, visus nesklandumus užglaistytų. Pas vietinius nardytojus buvome įsigiję pora kriauklių, bet oro uoste niekam mes neužkliuvome su savo bagažu, tad niekam jokių kyšių ir nereikėjo duoti. Dabar pagalvoju, jeigu būtų reikėję, ką būčiau darius, nes tokio dalyko nei moku, nei mėgstu daryti...

Ar fiziškai sunki kelionė? Ar į ją galėtų vykti sunkiai vaikštantis žmogus? Kiek daug jis nepamatytų?

   Taip, fiziškai tai sunki kelionė. Jei žmogus sunkiai vaikšto – na sunku pasakyti, kiek stiprus noras jam būtų aplankyti šią šalį. Juk stipri valia – toks galingas variklis. Daug mes padarome per negaliu ir dėl noriu. Tikiu, kad ir su sveikatos problemomis labai norintis žmogus gali nukeliauti, bet jis labai stipriai turėtų pagalvoti ir įvertinti, ar sugebės....kaip rašiau į vieną pusę kelionė užtruko apie 17 valandų.

Ar galima išsinuomoti automobilį ir keliauti pačiam?

   Apie automobilio nuomą nėra jokios kalbos – niekas ten tokių paslaugų neteikia. O ir lengvųjų automobilių pamatysi vos vieną kitą. Juos turi tik labai turtingi vietiniai gyventojai.

   Apskritai turistams nerekomenduojama palikti viešbučio teritorijos, be lydinčio asmens. Tai nėra saugu.

Ar rekomenduotumėte savo kelionę šeimoms su mažais vaikais? Nuo kokio amžiaus būtų įdomu?

Jei nuoširdžiai – nerekomenduočiau, tai jau būtų ne poilsis, o juodas darbas tėvams 😃

Ar teisingai paskirstėte laiką? 

   Viskas buvo puikiai ir pagal planą – ir safarį aplankėm, ir dar užteko laiko pasibūti viešbutyje ir pasimėgauti Indijos vandenyno malonumais bei saulute.

Kokiu metų laiku, ar kurį mėnesį rekomenduotumėte vykti jūsų maršrutu?

    Vykome kovo mėnesį, nes tuo metu dar nebuvo prasidėjęs liūčių metas. Bet keliavimo laiką visada galima pamatyti internete, kada ten lyja, o kada jau pradeda šviesti saulė ir tų liūčių nebelieka.

Nuostabios nuotraukos ir įdomus pasakojimas, jei norėtumėte daugiau su Vita pabendrauti, prisijunkite prie FB grupės Kelionės planavimas ir ten rašykite savo klausimus ir komentarus.


   Jei jūs esate savarankiškų kelionių entuziastas ir norite pasidalinti savo kelionių įspūdžiais bei patarimais su tinklaraščio skaitytojais, rašykite man asmeninę žinutę FB grupėje arba elektroniniu paštu keliones.planavimas@gmail.com.