Malta - 2 (patarimai keliautojams)

   Rašau dar kartą apie Maltą, nes pirmojo įrašo skaitytojai pasigedo kelionės planavimui naudingos informacijos.

Tad dalinuosi informacija, kuri gali praversti ruošiantis kelionei į Maltą.

Malta yra ES narė, jos valiuta - euras, sostinė Valeta.

Malta yra nedidelė valstybė. Jei daug kas sako, kad Lietuva maža, tai įdomu, ką jie sako apie Maltą? Maltą sudaro trys salos: Maltos, Gozo ir Komino. Didžiausia sala - Malta. Jos ilgis 28 kilometrai, plačiosioje vietoje plotis - 14 km. Gozo salos ilgis - 14 kilometrų, plotis - 7 kilometrai. Komino sala visai mažutė , jos plotas - vos 2,5 km². Labai mėgstu žemėlapius, todėl dalinuosi San Julians miesto gatvėje nufotografuotu žemėlapiu, kuriame matosi visos trys salos ir lankytinos vietos.

   Tarp salų kas 20 minučių plaukia keltas, todėl persikelti iš vienos į kitą nėra jokių problemų. Kiek sunkiau yra judėti salose. Šį kartą vykome su turistine agentūra ir nereikėjo rūpintis transportu, bet jei reikėtų, tai dėl eismo kairiąja kelio puse ir didelių kamščių, rinkčiausi keliones turistiniais autobusais, taip vadinamais "Hop- on/hop-off". Dauguma siūlo tris maršrutus: po šiaurinę salos dalį, po pietinę ir po Gozo salą. Labai gerai išvystytas viešasis transportas. Autobuso bilietas kainuoja 1,5€ ir juo galima naudotis 2 valandas, tad nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą galima suspėti ir su persėdimais.

Birgu miesto gatvelė

    Mes aplankėme Birgu (vieną iš trijų seniausių Maltos miestų), Valetą, Mdiną, Aukštuosius Barraka sodus Valetoje, San Anton sodus, Marsašloko žvejų kaimelį, Žydrąją Grotą Maltos saloje.

Vartai į Mdinos miestą

   Gozo saloje vykome į Viktorijos miestą (maltiečiai jį vadina Rabat) ten pavaikščiojome po citadelę, Ta Pinu bažnyčią, Dwejra paplūdimį, kur buvo Maltos simbolis Žydrasis langas, apžiūrėjome natūralius šaltinius, gaila į ekskursijos programą nebuvo įtraukta Ggantija šventykla. Šventyklos vaizdas yra iškaltas ant Maltos kalamų 1, 2 ir 5 eurocentų.

Gozo salos vaizdas iš kelto

 Mėgstantys vandens pramogas Maltoje ras jų daugybę, nes siūlomi įvairiausi kruizai laivais ir laiveliais, galima nardyti. Mes laiveliais plaukėme apžiūrėti Žydrąją grotą, o suplanuota kelionė aplink salą ir į Žydrąją lagūną Komino saloje neįvyko dėl didelio bangavimo.

Žydroji grota

   Jei norite paragauti Maltiečių tradicinės virtuvės patiekalų, rinkitės triušieną ar žuvies patiekalus. Nors šiaip maltiečiai perėmę virtuvę iš Italijos, todėl daugiausia kavinėse siūloma pasta ir pica. Maltoje yra trys dideli vyno gamintojai, vynas nėra eksportuojamas, todėl, jei norite paragauti Maltos vyno, naudokitės proga, kitur jo nerasite. Maltoje auginamos keletas populiarių vynuogių rūšių, bet yra dvi veislės, kurios auga tik saloje. Tai Gellewza ir Ghirghentina.
   Marsovin vyno  gamintojas pirkėjus vilioja vynais, kurių pavadinimas susijęs su dailininku Karavadžu, o butelius puošia jo paveikslai.  Kavinėse galima gauti ir mažų ūkių vynų, kaip ir kitose pietų šalyse. 

   Kelionės laiką reikėtų pasirinkti pagal tai, kaip toleruojate karštį, nes vasaros mėnesiais temperatūra pakyla net į 45 laipsnių larščio, žiemą nukrenta iki 20 laipsnių šilumos, kas vietiniams gyventojams prilygsta minusinei temperatūrai šiaurės šalyse. Mes buvome rugsėjo pabaigoje, tai temperatūra dieną pakildavo iki 29 laisnių karščio.

Svetingasis Seulas

Pastebėjau, kad vis daugiau žmonių traukia į Azijos šalis. Neseniai kalbinau FB grupės "Kelionės planavimas" narę Audronę, kuri pasakojo apie kelionę į Seulą. Šiandien mano pašnekovė dar viena Azijos mylėtoja - Giedrė. Ji paprastai keliauja su savo sese Aušra. Jūsų dėmesiui pokalbis su Giedre.

Giedre, kurias Azijos šalis jau aplankėte?
Pietų Korėją, Japoniją, Taivanį, Malaiziją, kai kurias ir ne vieną kartą.

O kur dabar planuojate keliauti?

Gruodžio mėn. vykstame į Vieną.  Gegužę planuojame dar vieną apsilankymą Pietų Korėjoje, norim nuvykti į kitus miestus, planuose Busanas. Dar ne iki galo suplanuota, nes laiko dar daug. Bilietas Vilnius - Frankfurtas - Seulas ir atgal jau yra. O iš ten traukiniais.

Kodėl renkatės Aziją? Iš kur tokia meilė šiam kraštui?

Pirmiausia žavi Azijos kultūra ir virtuvė. Antra norisi atrasti kažką naujo, neįprasto. Azija tam puikiai tinka. Kiekvieną kartą išlipus po ilgo skrydžio,  sakau, kad tai paskutinis kartas, bet vis ateina kitas paskutinis ir dar vienas paskutinis :).

Į kai kurias vietas grįžtate pakartotinai, tokia vieta buvo ir Seulas, jame lankėtės du kartus. Kas jus taip sužavėjo Seule, kad  grįžote antrą kartą?

Į Seulą grįžom po 3 metų, tarp šių vizitų buvo Japonija  ir Malaizija. Pirmą kartą neįvertinom miesto dydžio ir savaitės laiko buvo per mažai. Tik spėjom aklimatizuotis ir jau laikas išvykti. Planuojam dar ir trečią kartą važiuoti, nes norim pamatyti tai, ko nespėjom, per anuos du kartus. Ir šiaip stengiamės neplanuot per trumpą laiką pamatyti visko labai daug, nes pervargsti ir įspūdžių lieka mažai, tai kokios ten atostogos. Geriau dar kartą atvažiuoti. Dažnai taip būna, kad išvykdamos pasižadam sugrįžti.

Gyvenote skirtingose miesto vietose, kuri vieta buvo strategiškai patogiausia? Kur rekomenduotumėte rinktis nakvynės vietą?

   Gyvenamos vietos pasirinkimas priklauso nuo prioritetų. Mes gyvenom Dongdemun'e - tai yra pats miesto centras su turgumi ir naktiniu gyvenimu. Dar buvom apsistoję Myeongdong'e, ten grynai šopingo rajonas, nuolatinis triukšmas iki vėlumos. Šįsyk planuojam rintis tarp Dongdemun'o ir stoties rajono, nes vis tiek norėsis pailsėti po ilgo skrydžio.

Sakote, kad jus žavi Azijos virtuvė. Kuo ypatinga Korėjos virtuvė?

   Korėjiečiai naudoja labai daug aštrių prieskonių, jau net man, aštraus maisto mėgėjai, buvo per aštru. Bet yra daug vietų, kur galima pavalgyti ir neaštriai, mėgdavom lankytis „Paris Baguette“ užkandinėse, kur prekiaujama bandelėm ir sumuštiniais, taip pat eidavom į japonų restoraną, kuris buvo netoli viešbučio. Beje, daugelyje kavinių galima gauti maisto išsinešimui. Netgi ir nelabai angliškai mokanti pardavėja supranta „Take off“. Dažniausiai taip ir pirkdavom vakarienę, o po to viešbutyje vakarieniaudavom. Maisto kainos nėra didelės palyginus su Europa, už 5 - 7 € galima gerai papietauti kavinėj.

Ir dar kalbant apie Seulo kavines, mums labai patiko kačių kavinės - aplankėme net tris. Kačių  kavinė, tai yra tokia kavinė, kur visur šeimininkauja gyvos katės. Ateini, persiauni kojas, dezinfekuoji rankas, sumoki mokestį ir už tai gauni vieną gėrimą. Tada gali glostyti, žaisti su katėmis. Negalima tik fotografuoti su blykste, kelti kačių nuo grindų, traukti iš miegojimo vietos. Tokioje kavinėje tikrai puikiai galima atsipalaiduoti.

Myendong rajone aplankėme katinėlio Garfildo kavinę. Tos kačių kavinės tikras gėris, po pirmo karto norisi dar. Jei katytės pas jus neina, nupirkit užkandukų ir jos visos bus jūsų.

Nuostabiausia buvo Hongik University zonoje katinėlio Tomo kavinė. Ten katės nepaprastai meilios ir pačios lenda prie lankytojų bei lipa jiems ant kelių, čia ir lankytojų kur kas daugiau nei Myengdong kavinėse.

O kalbant apie pažintinę programą, ką aplankėte ir ką rekomenduotumėte kitiems turistams?

Įdomiausi objektai - karališkieji rūmai, mes juose apsilankėme abiejų kelionių metu, labai norėjosi pamatyti kaip tos vietos skiriasi rudenį ir pavasarį. Kadangi prie rūmų yra sodai, parkai, todėl skirtumas tarp geltonai nusidažiusių medžių spalio mėnesį ir pirmais žiedais pasipuošusių kovo mėnesį labai ryškus.

Istoriškai svarbiausi ir patys gražiausi yra Gyeongbokgung rūmai. Manoma, kad juos pastatė karalius Taejo 1395. Jie buvo sugriauti japonų invazijos metu ir atstatyti tik po 250 metų. Dabar tai vienas pagrindinių turistų traukos centrų

Changdeokgung  rūmuose apsilankius pirmą kartą, vyko rekonstrukcija, todėl pamatėme tik dalį rūmų. Antros kelionės metu pamatėme visus rūmus ir apsilankėme Slaptajame sode. 

   Pasak gidės, šioje vietoje pasibaigė Korėjos imperijos istorija. Paskutinis valdovas turėjo du sūnus ir dukrą. Dukra mirė taip ir nesusilaukusi vaikų. Vienas sūnus žuvo kare, o antras išvyko į JAV studijuoti architektūrą, ten vedė paprastą moterį, tokiu būdu prarado titulą ir teisę tapti sosto įpėdiniu. Vaikštant po rūmų teritoriją matė skirtingus namus. Gidė paaiškino, jei rūmų nameliai spalvoti, reiškia jie priklauso karališkajai šeimai, jei ne - tai jie priklauso tarnams. 

   Vaikštant po Slaptąjį sodą, kartais atrodė, kad eini per pavasarėjantį mišką, kuris mažai skiriasi nuo mūsų šalies miškų, netgi gležnus lapelius skleidžia tos pačios ievos. Čia ypač matosi koks svarbus žmogaus ryšys su gamta Korėjoje. Prie nedidelių vandens telkinių pastatytos pavėsinės, gidės teigimu - tai karaliaus skaitymo vietos, nedideli sandėliukus primenantys  pastatai - knygų laikymo vietos. Jų sode keletas grupių. Taip pat šiame sode yra ne tik imperatoriaus, bet ir jo vaikų apartamentai, tarnų namas. Kas įdomu, tarnai ir tarnaitės gyvendavo tam pačiam name, bet skirtinguose galuose, su skirtingais įėjimais, tačiau namas per vidurį taip pat turi praėjimą, tad net ir įeidami per atskiras duris, tarnai ir tarnaitės galėjo sueiti draugėn.

Sode įrengtas lauko teatras, ten stebėjome trumpą vaidinimą apie senovės korėjiečių gyvenimą. Konkrečiai apie valdovo sūnaus mokslus.

 Changgyeonggung rūmai. Tai buvusi valdovų vasaros rezidencija. Dabar čia kartu ir botanikos sodas. Šie rūmai, kaip ir visi kiti, buvo sudeginti Japonijos-Korėjos karo metu. Čia gausu jaukių kampelių, kur galima ramiai pasėdėti, pavaikščioti. 

Deoksukung rūmai nedideli, didžioji jų dalis sudegė 1592 metų gaisro metu. Tai patys mažiausi rūmai Seule. Jie įsikūrę šalia Seulo rotušės.  

Nuotraukose mačiau Seulą iš viršaus. Kur buvote užkopę?

   Lankėmės Seulo bokšte, bet įspūdingesnė diena buvo, kai apsilankėme Bukhansan nacionaliniame parke, ten eina žmonės mėgstantys vaikščioti, kopti į kalnus. Atvykę į parką, pasirinkom taką nei ilgą, nei trumpą 4,2 km. Ir patraukėme juo, pradžioj asfaltuotu serpentinu kilom aukštyn, paskui normalus kelias baigėsi, ėmėm kopti akmenuotu šlaitu, ten tokie kaip laiptai buvo, kas domisi  kalnų turizmu, tikrai žino, kas tai yra. Aš paskutinį kartą esu buvus kalnuose prieš 16 metų, tada buvau antrakursė geografė. O sesei tai buvo pirmas kartas kalnuose. Bet aš jau turėjau kažkiek patirties, tad sekėsi neblogai, kartais sustodavom pailsėt, juk dauguma taip darė. Juolab, kad ir poilsio vietos yra, kur galima prisėsti. Taigi, pasirodo Seulas puikiai tinka ir alpinizmo mėgėjams. Buvo ir alpinizmo mokyklos grupė, kuri kopė į kalną su visa įranga per uolas. Vėliau, kai lipom žemyn jų treneris parodė mums, kaip patogiau lipti žemyn, nors būtume ir taip nulipę, bet profesionalo patarimai visada praverčia.

Nuo Baengundae viršukalnės (810 m. virš jūros lygio)

Viršukalnė pilna kalnų mylėtojų

Ką dar verta aplankyti, kur pabuvoti?
    Verta tiesiog pasivaikščioti po miestą, apsilankyti muziejuose ir būtinai skirti laiko apsipirkimui, nes kainos yra nedidelės, o prekių pasirinkimas didžiulis.

Ką dar galėtumėte patarti važiuojantiems į Seulą?

   Nerekomenduočiau važiuoti vasarą (nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio), šiuo metu Seule būna musoniniai lietūs. Spalio mėnuo yra labai tinkamas oras kelionėms, dienomis temperatūra siekia apie 15 – 20 °C, o taip pat tai yra sausiausias metų mėnuo.

Prekes pirkite, mokėdami banko kortele, ir rinkite čekius, išvykstant, oro uoste susigrąžinkite mokesčius.

Dėkoju Giedrei už pasakojimą, o jei turite klausimų, kaip visada, rašykite FB grupėje Kelionės planavimas