Puslapiai

2019 m. spalio 30 d., trečiadienis

Kelionėse nebūna blogo oro ir blogų kelių...

   Jei pažvelgtume į Žemės ritulį iš viršaus, tai iš tam tikro aukščio jis atrodytų kaip skruzdėlynas, kur be paliovos zuja turistai. Tūkstančiai lėktuvų oru gabena keliautojus ir jų bagažą, milžiniški laivai savaitėmis plukdo kruizų mylėtojus vandenynais ir jūromis, autobusai ir traukiniai veža didžiules turistų grupes į skirtingas šalis, o kur dar kelioniniais krepšiais ir palapinėmis apkrauti automobiliai, dviračiai, galiausiai pėstieji su vandens buteliu vienoje rankoje ir fotoaparatu kitoje.

   Keliauja milijonai žmonių ir dauguma jų dalinasi savo kelionių įspūdžiais socialiniuose tinkluose.  Vienų pasakojimai būna įdomūs, kitų ne tokie, bet yra žmonių, kurių pasakojimai ne tik įdomūs, bet ir naudingi dėl savo praktinių patarimų. Ne kartą girdėjau, kad žmonės besirengdami kelionėms skaito vieną populiariausių tinklaraščių Lietuvoje - „Kūtvėlos kelionės ir klajonės“ ir ten randa daug įdomios ir naudingos informacijos. Visada buvo įdomu, kas slepiasi už „Kūtvėlos“ pseudonimo ir man šiandien pasisekė, nes su manimi sutiko pabendrauti šio tinklaraščio autorė Elė Pranaitytė – Kūtvėla.
   Kodėl tinklaraštis vadinasi „Kūtvėlos kelionės ir klajonės“ Elės net neklausiu, nes pažvelgus į jos garbanas ir žinant, kaip garbaniai vargsta su jomis, iškarto tampa aišku, iš kur toks šmaikštus pavadinimas, bet labai įdomi tinklaraščio atsiradimo istorija.

Ele, kada ir kur keliavote pirmą kartą ir kokią kelionę pirmą kartą aprašėte?

   Pirma kelionė buvo dar prieš tinklaraščio sukūrimą, mokyklos laikais. Net neprisimenu, kur, turbūt tradiciškai - į Prahą.
   Lietuvoje pirma aprašyta kelionė buvo į Lentvarį 2011 metais traukiniu. Tuomet nepatekau į gražiąją Lentvario bažnyčią, bet taip ir neradau laiko vėl ten nuvažiuoti.
 
Foto iš kelionės archyvų, "Adventur" paroda


Kas jums yra „Kūtvėlos kelionės ir klajonės“ - darbas ar hobis?

   Hobis. Aš esu baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, daugiau kaip dešimt metų dirbu anglų kalbos mokytoja, šiuo metu mokau privačiai.
   Turiu gidės kvalifikaciją, kartais rengiu ekskursijas, o tinklaraštį panaudoju reklamai, informavimui apie būsimas ekskursijas. Tinklaraščio padaryti verslu nesiekiu, nes tuomet dings jo rašymo džiaugsmas.

Kalbant apie jūsų vedamas ekskursijas, mane sudomino viena paslaptinga ekskursija, apie penkias Vilniuje gyvenusias moteris. Gal išduosite, apie ką pasakojate? Ar nors kokią  užuominą duosite?

Vilniuje gyvenusių įdomių asmenybių sąrašas be galo be krašto, o jeigu kalba pasisuka apie moteris, tai neišvengiamai bus paliesti meilės, intrigų, politikos, pinigų reikalai. Kiekviena asmenybė gyveno ją aprėminusioje politinėje epochoje, kai kurios žymios Vilniaus moterys šių dienų terminais „kolaboravo su okupacine valdžia“. Apie tai ir pasakoju savo ekskursijoje.

Prie Camino Lituano (Šv.Jokūbo kelio Lietuvoje atkarpos Punia - Kaunas) rodyklės

Grįžkim prie tinklaraščio. Kaip  gimė mintis rašyti Kūtvėlos kelionių tinklaraštį?

   Būdama aktyvi keliautoja, norėjau savo pavyzdžiu žmonėms parodyti, jog keliauti galima ir esant blogam orui ar nepatogiam transportui. Kai kurie žmonės teigia, kad Lietuvoje nėra ką pamatyti, tokiems skeptikams norėjau parodyti, jog Lietuva – nuostabus kraštas ir čia yra daug dėmesio vertų vietų.

   Visi žinome, kaip retai važinėja visuomeninis transportas savaitgaliais. Tad šią vasarą padariau eksperimentą - panaudojau savo „Vilniečio kortelės“ mėnesinį bilietą ir nuvykau į miesto pakraščius. Miesto autobusai važiuoja retai, buvo labai karštos dienos, bet tinkamai pasiruošus - įsidėjus vandens ir maisto, man pavyko aplankyti Panerių memorialą, Baltosios Vokės dvarą, Mickūnus. Praleidau įdomiai laiką ir pamačiau vietas, kuriose iki šiol nebuvau buvusi.

Skaičiau tinklaraštyje apie šias jūsų keliones ir pagalvojau, kad aplankytos  vietovės nėra pačios populiariausios tarp keliautojų, lankytinų objektų irgi nedaug, bet keliones aprašėte taip patraukliai, kad norisi pakartoti jūsų maršrutą. O ar būna taip, kad grįžus iš kelionės nepavyksta jos tinkamai aprašyti?

   Rašymo patirtis atsirado bėgant laikui, išsiugdžiau tam tikrą supratimą apie rašymą, todėl nebuvo tokių kelionių, kurių negalėčiau aprašyti.

Į minėtas keliones važiavote miesto transportu, pastebėjau, kad daug keliaujate visuomeniniu transportu. Kokie pliusai ir kokie minusai tokių kelionių?

   Minusų, deja, daugiau negu pliusų.
Iš pliusų galima paminėti nebent mažesnę oro taršą nei keliaujant automobiliu ir santykinį pigumą, nors surinkus pilną automobilio ekipažą gaunasi pigiau negu visuomeniniu transportu.

   Visuomeninis transportas lėtas, su nepatogiu grafiku, ne visada priveža prie reikiamos vietos, bet nevairuojančiam žmogui nelabai yra iš ko rinktis.

Kas jums labiau patinka - pačiai keliauti, ar organizuoti keliones kitiems? Ką tai jums duoda kaip žmogui?

   Man patinka organizuoti. Mėgstu, kai planas ant popieriaus pildosi realiu laiku keliaujant. Organizavimo įgūdžiai labai lavina kitus įgūdžius: informacijos paieškos, planavimo, strateginį mąstymą, savarankiškumą.

Kaip atrodo kelionių tinklaraštininkės gyvenimas?

   Norint rašyti kelionių tinklaraštį, reikia daug keliauti. Keliones planuoju iš anksto, nes reikia susidėlioti darbinius reikalus ir biudžetą. Kelionės virtuvė visada vienoda: bilietai, nakvynė, lankytinos vietos, maistas, suvenyrai... Gaudau pigius bilietus, seku akcijas, ieškau įdomių pasiūlymų. Tinkamai planuojant, per metus galima keliauti keturis - penkis kartus. Dabar trumpinu kelionių trukmę ir dažninu išvykimus  -  vietoj kelių savaitės trukmės kelionių stengiuosi susiorganizuoti daugiau poros dienų išvykų.

Kūtvėla ilsisi po sveikatinimosi procedūrų Birštone

Paminėjote suvenyrus. Parastai žmonės suvenyrus atsiveža iš kelionių, o jūs juo vežatės į kelionę. Kodėl?

Kartais reikia. Būna, kad vyksti į kelionę susimatyti su pažįstamais, norisi atvažiuoti ne tuščiomis rankomis. Paprastai renkuosi valgomus suvenyrus- Vilniaus „Pergalės“ produkciją, „Džiugo“ sūrį, šakotį.

Ar būna dienų, kai galvojate - gana, daugiau nerašysiu?

   Ne. Nerašau tik tada, kai nekeliauju, o jei  keliauju, tai rašau.

   Būna, kad tingisi, bet jaučiu įsipareigojimą savo skaitytojams. Turiu tinklaraštininko misiją - per savo informacijos sklaidos kanalus išsakyti savo nuomonę, papasakoti skaitytojams, kas kur pasaulyje yra gero ar blogo, palyginti su Lietuva. Kelionių aprašymai jau seniai nebėra tik kelionių aprašymai.

Ar esate žinoma? Ar jus atpažįsta gatvėje?

   Manau, kad esu pakankamai žinoma, mane kartais atpažįsta gatvėje. Malonu, kai kur nors kelionėje susipažįstu su žmonėmis, kurie skaito mano tinklaraštį.
Kūtvėla lankosi Briuselyje
Kaip jūsų gyvenimą pakeitė, įtakojo ši veikla?

   Daugiausia įtakos tai turėjo mano biudžetui, nes pinigai skirti knygoms, drabužiams, pramogoms atiteko kelionėms. Reikėjo susidėlioti prioritetus.

Jei prakalbome apie pinigus, ar galima Lietuvoje pragyventi iš kelionių tinklaraščių?

   Nemanau. Galima gauti pajamų tinklaraštyje reklamuojant keliones ar kokius nors turizmo produktus, bet pragyvenimui to tikrai neužtenka.

Pasaulyje ir Lietuvoje labai daug rašančių apie keliones, ar jaučiate konkurenciją? Ar skaitote kitų keliautojų įspūdžius, tinklaraščius?

   Lietuvoje konkurencijos nejaučiu, nes rašau pirmiausia dėl savęs. Žinau, kad yra gražesnio dizaino tinklaraščių ar įdomesnio turinio tinklaraščių, bet aš nepavydžiu, linkiu jiems sėkmės. Turiu sąrašą sekamų tinklaraščių, pasidomiu jų naujienomis. Pasaulyje populiaru rašyti anglų kalba, todėl šioje srityje konkurencijos tikrai nejaučiu.

Pabaigai norėčiau paklausti apie jūsų kelionių draugą. Kaip į jūsų gyvenimą ir nuotraukas atkeliavo Ursulijus Lepečkojauskas? Kaip sekasi su juo keliauti? Gal kartu patyrėte kokių nuotykių?

   Tiesiog laukiau autobuso į Rygą ir užėjau į Narvessen kioską užkandžių kelionei. Lietuviškų suvenyrų stende pamačiau siaubingą kičą, net širdį suspaudė. Man pasirodė, kad kitos šalys turi originalių suvenyrų, o mes neturime nieko. Ką užsienietis gali nusipirkti prieš išvykdamas iš Lietuvos? Molinį puodelį? Magnetuką ant šaldytuvo? Raktų pakabuką? Visiškas šlamštas. Ten buvo ir Ursulijus Lepečkojauskas, kuris viso to suvenyrinio siaubo stende atrodė geriausiai. Jis nereiklus keliautojas, kartą jau ir skalbtas. Tik reikia jį labai saugoti, nes kartą pamečiau jį Britų muziejuje, o salės darbuotojas nenorėjo atiduoti - galvojo, kad jau esu per didelė tokiam žaislui.
Ursulijus Lepečkojauskas kopia į aukščiausią apžvalgos bokštą Lietuvoje

Kam rekomenduojate keliauti ir kokia nauda žmonėms iš kelionių?


   Kas keliauja, tas žino, ką jam duoda kelionės. Kas nekeliauja, irgi turi savų priežasčių.

   Ko gero Elė yra teisi, kad kiekvienas atrandame skirtingus dalykus kelionėse, o ką atranda Kūtvėla savo kelionėse paskaitykite jos tinklaraštyje https://www.kootvela.com/.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą