Islandija - vėjų šalis

   Kiekvienas keliautojas turi savo svajonių šalį, o ne vienas norėtų pakeliauti ir už Žemės ribų, pavyzdžiui po Mėnulį. Kol kas kiekvienam nukeliauti į Mėnulį nėra realu, bet Žemėje patirti jausmą, jog esi Mėnulyje, galima. Toks jausmas apėmė mano šios dienos pašnekovę, keliautoją iš Kauno, Aidą, kai ji atvyko į Islandiją.

Kodėl Islandija? Ar tai buvo ilgai planuota kelionė, ar spontaniškai šovusi mintis?

   Paprastai visos mano kelionės būna spontaniškai suorganizuotos. Per pusdienį susidėliojam maršrutą, rezervuojam nakvynę, sėdam į mašiną ir į kelią. Su Islandija buvo kitaip. Ten mus pakvietė giminės, kurie jau daug metų gyvena Islandijoje ir lankėmės tose vietose, kurias jie rekomendavo pažiūrėti.

Koks pirmas įspūdis atvykus?

   Leidžiantis lėktuvui buvome įspėti apie galimą kratymą nusileidimo metu dėl stipraus šoninio vėjo. Apie stiprų vėją turėjome lietuvišką supratimą, kurį greitai pakeitėme. Išėjus į lauką iš oro uosto pastato, atrodė, kad telefonas pats norėjo iššokti iš rankos, o einant kojų perstatinėti nereikėjo, vėjas nešė į priekį. Nesupratome, ar mus gaubia baisinis rūkas, ar dulksna, kas visai nederėjo su tokiu stipriu vėju. Mūsų šeimininkas Rimas, gyvenantis Islandijoje daugiau nei 10 metų, pasiūlė važiuoti į Reikjaviką ne greituoju, bet tolimesniu įspūdingesniu keliu. Mielai sutikome, nes mūsų tikslas ir buvo – kuo daugiau įspūdžių. Žemė maišėsi su dangumi, kažkokioje pilkoje migloje pakeliui matėsi vien tik pilki, aštrių kampų įvairiai sumėtyti skirtingo dydžio akmenys (vulkaninės išspjaudos). Kai stabtelėjome ir išlipome pasigrožėti šėlstančiu vandenynu, jautėmės lyg būtume kitoje planetoje, tokių vaizdų Žemėje nesitikėjome išvysti.

   Kitas sustojimas buvo, nuo pagrindinio kelio pavažiavus kiek į šoną. Laikydamiesi dviem rankom už mašinos durelių, išlipome ir tą pačią akimirką vėjo gūsis nosį užkimšo sieros kvapu.  Kiek paėjus prieš akis atsivėrė purvo ir trykštančių garų baseinas. Pamačius tai pagalvojau, kad panašiai įsivaizduoju pragarą: žemė kunkuliuoja, garuoja, aplink daugybė verdančių duobių, karštis kyla iš žemės, o iš viršaus kažkas dulkia ... o gal tai rūkas, per kurį matosi vos keli metrai, pučia toks stiprus vėjas, kad nelabai gali ant kojų išsilaikyti ir visą pragaro vaizdą vainikuoja sieros kvapas.

   Pakeliui dar sustojome prie Almannagja tarpeklio, kur „susijungia“ Amerika ir Europa (radau moksliškesnį paaiškinimą: Amerikos ir Europos litosferos plokščių sandūra). Šioje vietoje plokštes skiria nelabai didelis tarpas ir plyšys nėra gilus, kokį galima būtų įsivaizduoti. Plokštes vienoje vietoje jungia metalinis tiltukas, tad ramiai galima eiti iš Europos į Ameriką ir atgal daug kartų, be jokių muitinių ir pasienio postų :) O pageidaujantys, gali nusileisti žemyn ir pasivaikščioti turistams įrengtu pėsčiųjų taku tarp plokščių.

   Po gerų poros valandų kelionės, ištrūkome iš rūko gniaužtų, pasirodė nedideli namai, kurių vis gausėjo, kelias tapo platus, įvažiavome į sostinę Reikjaviką. Pirmasis miesto įspūdis taip ir išliko: plati gatvė, nedideli iki trijų aukštų namai, keli posūkiai, individualių namų kvartalas. Tačiau pagalvojus apie Islandijos pirmus įspūdžius, miesto vaizdą užgožia kelionės iš oro uosto metu pamatyti vaizdai, kurie priminė ir Mėnulį, ir pragarą. Tai buvo neapsakomas įspūdis ir niekur nepatirti jausmai. Grįžtant namo į Lietuvą, mes dar kartą atvažiavome į tas pačias vietas, bet buvo gražus saulėtas oras ir tokio stipraus įspūdžio nebebuvo. Buvo labai gražu, įdomu, bet nesijautėme lyg po pragarą vaikščiotume.

Kiek laiko buvote Islandijoje?

   Mes keliavome septynias dienas, bet spėjome pamatyti tik nedidelę pietvakarinę Islandijos dalį. Jei būtume visas dienas važiavę ratu aplink Islandiją, būtume daugiau apkeliavę, bet mes daug laiko vaikščiojome pėsčiomis. Pavyzdžiui, atvykę prie Skogafoss krioklio, pirmiausia, negalėjome atitraukti akių nuo susiformavusios vaivorykštės jo apačioje. Stovėjome, grožėjomės, fotografavome, tada užlipome į kalno, nuo kurio krenta krioklys, viršų ir ėjome palei upę tol, kol upė pasislėpė kalne.  Aplink buvo tokie užburiantys vaizdai, kad norėjosi dar ir dar eiti į priekį. Taip bevaikštant ir dairantis į kalnus, žiūrim pusdienis prabėgo.

   Ne mažiau įspūdingas visai šalia esantis ir Seljalandsfoss (60 metrų aukščio) krioklys. Už šio krioklio galima užeiti ir pavaikščioti, tik nereikia tikėtis, kad iš už jo išeisi sausas, todėl reikėtų pasirūpinti neperšlampamu lietpalčiu, striuke, kelnėmis. Prie šio krioklio irgi daug laiko praleidome. Nepaprasta patirtis buvo vaikštinėti Vik juoduoju paplūdimiu arba stebėti jūrinius mormonus nacionaliniame parke.

Jūriniai mormonai - Islandijos nacionalinis paukštis

Kas labiausiai patiko, ką rekomenduotumėte kitiems?

   Gal mes kiek pakvaišę dėl laukinės gamtos, todėl mus sužavėjo viskas: kriokliai, geizeriai, juodasis Vik paplūdimys, jūriniai mormonai, tiesiog vaikščiojimas pėsčiųjų takais ir gėrėjimasis nuostabiais gamtos vaizdais. Vykstantiems į Islandiją rekomenduočiau viską, apie ką rašo interneto svetainės: visus krioklius (pats vandeningiausias - Gulfoso krioklys!), geizerius (nors didysis snaudžia ir į kelis mėnesius kartą iššauna, šalia esantis Strokuro geizeris leidžia grožėtis jo srove kas 5-10 minučių), nacionalinius parkus (jie visai ne tokie, kokius pratę matyti Kroatijoje ar Lietuvoje), ledynus, juodąjį paplūdimį Vik, paprasčiausiai važiuoti kur akys mato, išlipti ir eiti į kalną, lipti į ugnikalnį pažiūrėti į seniai užgesusį kraterį, suvokti, kad aplinkui ne žemė, bet vulkanų išspjaudyti akmenys, nutekėjusi lava, kurioje jau pradeda augti vienas kitas žolės kuokštelis ar net krūmelis, grožėtis kalnų spalvomis, juodu smėliu. Nepatarčiau daug laiko skirti Reikjaviko aplankymui, nors ten irgi galima rasti įdomių objektų, kaip žymioji Hallgrinskirkja bažnyčia, vandens bokštas, į kurį galima įlipti, nepaprastos konstrukcijos operos teatras... Tačiau Islandijos civilizacija jokiais būdais neatstos to, ką galima pamatyti, o svarbiausia pajusti vaikščiojant šia nepaprasta žeme. Nepatikėsite, bet prie Reikjaviko auga ir miškas. Sako jo yra ir daugiau, bet aš mačiau tik čia, taip pat mačiau kai kur tarp akmenų išlyginta vietas, jose padarytos pievos, o jose ganosi gulbės, kitur padaryti golfų laukai ar futbolo aikštės.

Dabar pakalbėkime apie dokumentus ir pinigus. Kas svarbu? 

   Kelionėje užtenka asmens tapatybės kortelės, net pasas nebūtinas. Valiuta - Islandijos krona (jei neklystu, apie pusė euro). Prekybos centruose galima atsiskaityti kortele, bet jei rezervavote gyvenamą vietą ir atsiskaitymas yra nuvykus, patarčiau tą sumą turėti grynais. O valiutos pirkimo Lietuvoje nepalikti paskutinei minutei, nes, nedaug bankų keičia eurus į islandiškas kronas, o ir jei keičia, ne visada būna reikiamas kiekis. Todėl siūlau pasiskaičiuoti kiek gali reikėti grynais, ir pradėti rūpintis valiuta bent prieš dvi savaites. 

Klausant pasakojimo, man pasirodė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į aprangą, avalynę. Ką rekomenduotumėte?

   Neįsivaizduoju sausos ir nevėjuotos Islandijos. Gali būti ir labai saulėta graži diena, tačiau pakilus prie vulkano kraterio, nežinia iš kur atsiranda didelis vėjas. Arba važiuojant keliu ką tik buvo 18 laipsnių šilumos, bet pusvalandžio laikotarpyje atsidūrus arčiau ledyno, temperatūra gali siekti tik 8 laipsnius. Todėl, nors ir šiltą dieną reikėtų turėti, ką nors užsimesti ant pečių ir žinoma, jei nesinori stebėti šio nuostabaus krašto pro mašinos langą - pačią patogiausią avalynę storesniais padais, kad per akmenis neatmušti padų.

Nakvynė. Kur nakvojote, ar buvo kažkokių niuansų, įdomių dalykų?

 

   Mūsų kelionė buvo taip sudėliota, kad reikėjo pasirūpinti tik vienos nakties nakvyne, kitas naktis nakvojome pas savo giminaičius. Rezervavome namelį Vestry Petursey, kur vienos nakties namelio kaina buvo 120 eurų. Jei jums reikia patiems rūpintis nakvyne, patariu daryti labai iš anksto. Planuojant į Islandiją vykti vasaros metu, vietų rezervaciją reikėtų pradėti dar rudenį. Tada dar galima mažesnių kainų paieškoti. Pavasario kelionei, kol dar neįsibėgėjęs turistinis sezonas, galima ir žiemą kažką rasti už mažesnę kainą. Mes namelį rezervavome lapkričio pabaigoje, o nakvojome gegužės viduryje. Savo pasirinkimu džiaugėmės, nes namelis labai geroje vietoje, netoli Vik paplūdimio ir beveik pusiaukelė tarp Reikjaviko ir ledynų. Šeimininkai malonūs, viską aprodė, pateikė ko reikia ir išvyko savais reikalais. Išvažiuodami palikome raktą sutartoje vietoje. Susikalbėjome angliškai. 

Dar pakalbėkime apie maistą. Kur ir ką valgėte?

   Kadangi didžiąją laiko dalį mes praleidome gamtoje, tai maistą vežėmės su savimi. Pastebėjome, kad yra daug poilsio aikštelių turistų lankomose vietose, ten žmonės susėdę prie staliukų užkandžiauja. Nors vaikštant gamtoje galima bet kur ant akmens prisėst ir užvalgyti. Kavinėse nesilankėme, buvome tik paragauti pūdyto ryklio. Skonio nupasakoti neįmanoma, bet atrodo, kad pilna burna šlapimo. Vietiniai gyventojai skonį nuplauna vietine degtine, bet mums, kaip turistams jos nedavė, tad teko bandyti visokiais būdais jį naikinti. Galiu pasakyti, kad skonis labai ilgai išliekantis burnoje, joks maistas ar gėrimas jo nepanaikino, kol po pusdienio bandymų, sugalvojome kolos nusipirkti, tai buvo vienintelis gėrimas, kuris mums padėjo.

Ryklio mėsos gabalai džioviname gryname ore

Gal dar turite kokių patarimų besiruošiantiems į Islandiją?

   Gal pirmas įspūdis susidaro, kad į Islandiją gali vykti tik fiziškai tvirti žmonės, bet iš tiesų, ten gali vykti visi - nuo mažo iki seno - kas nors kiek kruta. Kadangi be automobilio neišsiversite niekaip, reikia arba važiuoti su grupe, kur jus nuveš, o lipti į kalną - nėra būtinumo, nes ir taip vaizdai nepakartojami. Jei važiuosite savarankiškai, būtinai turėsite nuomotis automobilį. Geriau nuoma pasirūpinti iš anksto dar Lietuvoje ir, aišku, nuomotis reikėtų džipą, kitaip galite kai kur ir nepravažiuoti. Na ir dar, paskutinis pastebėjimas, kad Islandijoje žiemą labai gražu ir daugelis važiuoja stebėti šiaurės pašvaistės, bet reikia įvertinti, jog tuo metu yra labai trumpa diena, o kartais net gali jos ir nepastebėti. Pavasarį, kai tirpsta sniegas, būna griūtys, todėl daug kur nepravažiuojami keliai. Mums pasisekė, mes buvome gegužės mėnesį ir visur, kur važiavome, keliai buvo pravažiuojami. Birželį prasideda turistinis sezonas ir turistų smarkiai pagausėja, nes Islandija šiuo metu keliautojų labai mėgstama šalis, todėl nuo birželio visur bus daug žmonių.

Žydroji lagūna - terminis baseinas, kuriame šildomas jūros vanduo, naudojant karštą geizerių vandenį 

   Padėkojau Aidai už pasakojimą ir patarimus, ji sakė, jog labai džiaugsis, jei jos pasakojimas kažkam padės apsispręsti nuvykti į Islandiją ir palinkėjo visiems skaitytojams gerų įspūdžių.

 

   Jei norite gyvai užduoti klausimus Aidai, prisijunkite prie FB grupės Kelionės planavimas